- akeleje
- {{stl_39}}akeleje{{/stl_39}}{{stl_4}} [ɑɡə'lɑĭə]{{/stl_4}}{{stl_7}} <{{/stl_7}}{{stl_41}}-n{{/stl_41}}{{stl_7}};{{/stl_7}}{{stl_41}} -r{{/stl_41}}{{stl_7}}> Akelei{{/stl_7}}{{stl_42}} f{{/stl_42}}
Dansk-tysk Ordbog. 2014.
akeleje
Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:
akeleje — a|ke|le|je sb., n, r, rne (en plante) … Dansk ordbog
išnara — ìšnara sf. (1) K, Š, NdŽ; B, R, M, LsB210 1. senoji gyvūno (žalčio, gyvatės, vėžio) oda, iš kurios jis augdamas išsineria: Ve, vėžio, gyvatės ìšnara, t. y. skūra J. Ar esi matęs vėžio, gyvatės išnarą? J.Jabl. Žalčio ìšnara KII157. Angių… … Dictionary of the Lithuanian Language
žemyngalviui — žemyngal̃viui adv. RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; IM1861,49 galva žemyn: Vienos karvės žemyngalviui beguliančios, kitos duobėse besėdančios PP14. Tie [tranų] perai daug kartų akelėje supūna, kad daug jų gulia žemyngalviui S.Dauk. Po medžius laipioja… … Dictionary of the Lithuanian Language
